Stakliškių krašte yra daug vaizdingų gamtos kampelių. Visus norinčius pamatyti įspūdingą Stakliškių seniūnijos gamtovaizdį kviečiame būtinai aplankyti:
Lankytinos vietos:
- Stogastulpis rezistentų ir Sibiro tremtinių kančioms atminti, pastatytas Stakliškių miestelyje, atkūrus nepriklausomybę;
- Buvęs Lielionių dvaras;
- Lepelionių piliakalnis;
- Medžionių piliakalnis;
- Paslaptingoji dauba;
- Stakliškių II (Guostelės) piliakalnis;
- Mitologinis Gaidžio akmuo Būdų kaime;
- Vokiečių kapinės Trakelių kaime;
- Didysis Gojaus miško ąžuolas.
Archeologinės vertybės:
Stakliškių I piliakalnis Stakliškių kaime:
Pirmasis piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Guostės dešiniajame krante, santakoje su mažu upeliu. Aikštelė trapecinė, orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 38 m ilgio, 42 m pločio šiauriniame krašte, 21 m - pietuose. Aikštelės šiauriniame krašte supiltas 42 m ilgio, 2 m aukščio, 15 m pločio pylimas, kurio išorinis 3,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 14 m pločio, 2 m gylio griovį. Pietų pusėje aikštelė nuo toliau į pietus esančio 11×6 m dydžio trikampio smaigalio atskirtas 15 m ilgio, 10 m pločio, 3 m gylio grioviu. Šlaitai statūs, iki 13 m aukščio.
Piliakalnis apardytas arimų, nuslinkę rytų ir vakarų aikštelės kraštai ir šlaitai bei smaigalio rytų šonas. Šlaitų apačios eroduoja ir dabar. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai ir pylimas apaugę lapuočiais. Piliakalnis žinomas ir Piliakalnio vardu. Piliakalnio apylinkėse 1957 m. buvo rastas XIV a. sidabrinių papuošalų ir monetinių lydinių lobis. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Pasiekiamas iš Stakliškių rytinio galo pavažiavus Stakliškių-Užukalnio keliu 500 m ir paėjus į dešinę (rytuose) per laukus 100 m (yra kitapus upelio).
Stakliškių II (Guostelės) piliakalnis Stakliškių kaime:
Antrasis piliakalnis yra 850 m į pietryčius nuo pirmojo Stakliškių piliakalnio. Jis įrengtas Trydupio kairiajame krante esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, orientuota rytų -vakarų kryptimi, 8 m ilgio, 10 m pločio. Jos rytiniame pakraštyje supiltas puslankio formos 20 m ilgio, 3 m aukščio, 12 m pločio pylimas, kurio 4 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 11 m pločio, 1 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 7 m aukščio. Aikštelės vakarinė dalis nuplauta, vakarinė papėdė eroduoja. Apaugęs mišriu mišku. 200 m į rytus yra IX-XII a. pilkapynas. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Pasiekiamas Stakliškių-Lielionių keliu, prieš įvažiavimą į Lielionių mišką pasukus į kairę (šiaurės rytų) keliuku, pavažiavus 300 m, miške pervažiavus Trydupį ir pasukus į kairę (šiaurės rytų), pavažiavus laikantis upelio kranto miško keliu 300 m (yra tik pradėjus tolti Trydupiui, 30 m į kairę (šiaurės vakarų), Stakliškių girininkijos Būdų miško 19 kv. šiaurės vakarų pakraštyje).
Pieštuvėnų piliakalnis Pieštuvėnų kaime:
Piliakalnis (Didysis Kalnas) įrengtas atskiros kalvos pietvakarinėje dalyje. Aikštelė ištempto ovalo formos, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 41×15 m dydžio. Šiaurės rytų piliakalnio šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 27×12 m dydžio terasa iki 1 m aukščio iškiliu viduriu. Šlaitai vidutinio statumo, 4-9 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas arimų, duobių, dirvonuoja. 2003 m. piliakalnį tyrinėjo V. Kraujalis. Aikštelėje ir papėdėse jis ištyrė 40 m2, kultūrinio sluoksnio nerado. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia. Pasiekiamas Jiezno-Užuguosčio keliu pasukus į Pieštuvėnų šiaurinį kraštą, iš čia pasukus į dešinę (rytuose), už 550 m (yra dešinėje).
Lepelionių piliakalnis Lepelionių kaime:
Piliakalnis (Balnakalnis, Napoleono Kepurė) įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, orientuota rytų – vakarų kryptimi, 10 m ilgio, 13 m pločio, apjuosta pylimu, kuris rytiniame krašte yra 2 m aukščio, 12 m pločio, kitur – 0,2 m aukščio, 2 m pločio. Šlaitai statūs; 7,5-15 m aukščio. Rytinėje papėdėje yra 26 m pločio, 2 m gylio griovys.
Piliakalnis apardytas arimų, dirvonuoja. Rytiniame šlaite įrengti laiptai. Piliakalnis žinomas ir Krištapiškių vardu. Rytinėse ir šiaurinėse papėdėse, 3,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygios ir grublėtos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Pasiekiamas Prienų-Trakų plentu (A16) (yra nusileidus į slėnį už Stakliškių, dešinėje (į pietus) nuo plento).
Noreikiškių I piliakalnis Noreikiškių kaime:
Piliakalnis (Guzelis) įrengtas atskiroje kalvoje, Alšios upelio slėnio pietiniame krašte. Pietinį piliakalnį nuo aukštumos skiria 30 m ilgio ir 2 m gylio griovys. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės rytų - pietvakarių kryptimi, 5 m ilgio, 6 m pločio, iš visų pusių (išskyrus šiaurės rytų kraštą) apjuosta 1,8 m aukščio, 9 m pločio pylimu. Šlaitai statūs, 15 m aukščio. Piliakalnis dirvonuoja. 40 m į šiaurę nuo Noreikiškių piliakalnio I, Alšios upės kairiajame krante yra papilys. Jo aikštelė trapecinė, pailga šiaurės vakarų - pietryčių kryptimi, 2 m aukštesniu pietrytiniu galu, 52×32 m dydžio. Joje rasta brūkšniuotos keramikos. Aikštelės šiaurės rytų pakraštyje supiltas 2 m aukščio, 12 m pločio pylimas, už kurio iškastas 40 m ilgio, 2 m gylio griovys. 32 m į šiaurės rytus nuo papilio, aukštumoje, 4 m aukščiau piliakalnio supiltas 0,5 m aukščio, 9 m pločio lenktas pylimas, už kurio iškastas 4 m pločio, 0,3 m gylio griovys. Už šio griovio supiltas antras 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 6-10 m aukščio. Šiaurės vakarinė aikštelės dalis išslinkusi, eroduoja. Papilys dirvonuoja, šiaurės vakarų – šiaurės rytų šlaitai apaugę lapuočiais. 30 m į šiaurės vakarus nuo piliakalnio, Alsios slėnyje yra 4 m aukščio kalvelė su šiaurės -pietų kryptimi pailga ovalia 15×10 m dydžio aikštele viršuje. Šiaurės rytų pusėje kalvelė nuo aukštumos atskirta 14 m pločio, 2 m gylio grioviu. Kalvelė dirvonuoja. Jos paskirtis neaiški. pietryčių - pietvakarių papėdėse, 7 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Pasiekiamas iš Pieštuvėnų-Užuguosčio kelio Noreikiškėse pasukus link Medžionių, prieš Alšią pasukus į dešinę (rytuose), už 260 m.
Noreikiškių II piliakalnis Noreikiškių kaime:
Piliakalnis (Guzelis) įrengtas atskiroje kalvoje, Alšios upelio slėnio pietiniame krašte. 40 m į šiaurę nuo Noreikiškių piliakalnio I, Alšios upės kairiajame krante yra papilys. Jo aikštelė trapecinė, pailga šiaurės vakarų - pietryčių kryptimi, 2 m aukštesniu pietrytiniu galu, 52×32 m dydžio. Joje rasta brūkšniuotos keramikos. Aikštelės šiaurės rytų pakraštyje supiltas 2 m aukščio, 12 m pločio pylimas, už kurio iškastas 40 m ilgio, 2 m gylio griovys. 32 m į šiaurės rytus nuo papilio, aukštumoje, 4 m aukščiau piliakalnio supiltas 0,5 m aukščio, 9 m pločio lenktas pylimas, už kurio iškastas 4 m pločio, 0,3 m gylio griovys. Už šio griovio supiltas antras 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 6-10 m aukščio. Šiaurės vakarų aikštelės dalis išslinkusi, eroduoja. Papilys dirvonuoja, šiaurės vakarų - šiaurės rytų šlaitai apaugę lapuočiais. 30 m į šiaurės vakarus nuo piliakalnio, Alsios slėnyje yra 4 m aukščio kalvelė su šiaurės pietų kryptimi pailga ovalia 15×10 m dydžio aikštele viršuje. Šiaurės rytinėje pusėje kalvelė nuo aukštumos atskirta 14 m pločio, 2 m gylio grioviu. Kalvelė dirvonuoja. Jos paskirtis neaiški. Pietryčių - pietvakarių papėdėse, 7 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Pasiekiamas iš Pieštuvėnų-Užuguosčio kelio Noreikiškėse pasukus link Medžionių, prieš Alšią pasukus į dešinę (rytuose), už 260 m.
Gerulių piliakalnis Gerulių kaime:
Piliakalnis įrengtas Obelties dešiniojo kranto kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga pietryčių - šiaurės vakarų kryptimi, 13×7 m dydžio. Jos pietrytiniame krašte supiltas 6,5 m aukščio, 19 m pločio pylimas, kurio žemėjantys 7 m pločio galai lanku juosia aikštelės kraštus. Pylimo išorinis 7,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 25 m pločio, 2 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 11-12 m aukščio. Aikštelės šiaurės vakarinė dalis nuplauta Obelties. Pylimo R papėdėje įrengtas rūsys, iškasta duobė, dar 3 duobės yra pietrytiniame šlaite. Griovyje auga į rytus nuo piliakalnio esančios sodybos sodas. Nuo piliakalnio nukirsti beveik visi medžiai (palikti tik keli ant pylimo). Pietų - pietryčių papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygios ir grublėtos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Pasiekiamas iš Stakliškių-Butrimonių kelio prieš Kemezos upelį pasukus į dešinę pro sodybą, už 200 m (yra už antros sodybos į vakarus).
- Gerulių pilkapiai Gerulių kaime;
- Pramiežių pilkapiai Pramiežių kaime;
- Sienakalnio alkakalnis Užukalnio kaime;
- Pieštuvėnų pilkapiai Pieštuvėnų kaime;
- Lepelionių pilkapiai Lepelionių kaime;
- Trys mitologiniai akmenys Noreikiškių kaime.
Stakliškių seniūnijoje esantys 5 mitologiniai objektai įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą kaip respublikinės reikšmės, tai:
- Kalnas, vad. Sienakalniu, M 66
- Akmuo, vad. Gaidžio akmeniu, M67
- Laumių akmenys I, II, M 144 K
- Intuponių akmenys, M 145
- Akmuo, vad. Raganos pečiumi, M 147
Visi akmenys turi istorinę ir mitologinę vertę, apipinti padavimais. Gaidžio akmuo – didelis riedulys, savo forma primenantis didelį rombą šiek tiek užlenktais kraštais. Laumių akmenys 1,3 ir 1,2 m aukščio, dar vadinami Laumių pirštais. Seni žmonės pasakoja, kad akmenys – raganų paversti vyras ir žmona. Šie akmenys turėjo paleoastronominę paskirtį ir tarnavo kaip saulės tekėjimo azimutas per Jonines. Iš viso priskaičiuojama 12 Intuponių akmenų, iš kurių pats didžiausias akmuo su dubeniu yra 1,52 m ilgio, 1,36 m pločio, neaukštas. Dėmesį patraukia šalia jo esantys 3 vienoje eilėje išsirikiavę akmenys savo dydžiu vos mažesni už didįjį. Intuponių akmenys priklauso ikikrikščioniško kulto akmenų grupei. Raganos pečius – trys dideli vienas šalia kito gulintys akmenys, iš kurių išsiskiria didysis, 3,8 m ilgio, 1,7 pločio, 0,75 m aukščio akmuo, gale turintis nišą – „pečių“. Pasakojimai byloja, kad Gaidžio pečių iš trijų akmenų sukrovė raganos, ant jo virė valgį. Žmonės bijosi raganų ir šio pečiaus neardo.
Įspūdingai atrodo Sienakalnis, didingas kalvynas, iškylantis 217,4 m virš jūros lygio, 650 m ilgio ir 580 m pločio, užimantis 26,4 ha.Visą masyvą sudaro viršūnės, daubos, terasos, griovos, raguvos. Pavadinimas kilęs dėl stačių, kaip siena kalno šlaitų. Vienoje kalno pusėje – akmenų eilė, primenanti sieną. Seni žmonės girdėję, kad žmonės nešė ant kalno akmenis, norėjo bažnyčią ar pilį pastatyti, bet velnias neleidęs.
Informacijos šaltiniai:
- https://lt.wikipedia.org/
- https://google.lt/